Susitikimas su teatro grimuotoja

Teatro grimuotoja – kiekvieną aktorių jos rankos gali pakeisti neatpažįstamai. Grimuotojos rankoms paklūsta ne tik grimo priemonės, bet ir plaukai, perukai, ūsai, barzdos, netgi dirbtinės nosys, atgyja spalvos, teptukai, pinasi istorijos, pokalbiai ir tikras menas.
Su Lietuvos nacionalinio dramos teatro grimuotoja Valdone Vaičaityte kalbėjosi Kauno MTKC medijų skyriaus mokinės Martyna ir Austėja.
Martyna. Kodėl pasirinkote būti teatro grimuotoja , o ne visažiste?
Valdonė Vaičaitytė. Kadangi iš prigimties esu meno žmogus, visada aplink mane meniška aplinka. Visa kas siejasi su teatru man yra labai artima. Grimuotojos darbas yra pagal mano specialybę. Kurti įvaizdžius, kurti personažus, tai daugiau negu visažisto darbas ir reikalauja platesnio mąstymo.
Austėja. Kuo skiriasi teatro grimuotojos ir visažistės darbas?
Valdonė Vaičaitytė. Skiriasi tuo, kad teatre reikia kurti įvaizdžius ir personažus. Tarkime, kad reikia padaryti seną žmogų arba jį pajauninti, o gal paversti į kokį nors. Grimerio darbas yra efektingai sukurti grimą. Jis turi būti ryškus, kad matytųsi iš scenos, o visažisto darbas yra sukurti grožį vakarėliams, renginiams, kad moterys būtų gražios.
Austėja. Kur studijavote grimuotojos profesiją?
Valdonė Vaičaitytė. Specialios mokyklos nėra. Dažniausiai to išmokstama pačiame teatre. Geriausia pabaigti visažo kursus.
Austėja. Ar grimo dažai yra naudojami tokie patys kaip ir visažisto?
Valdonė Vaičaitytė. Ne, grimo dažai yra ryškių spalvų, atsparūs prakaitui. Jie yra riebūs, sodriai dengiasi. Visažo dažai yra labiau tausojantys odą ir dienos šviesoje turi atrodyti natūraliai . Teatrui to nereikia. Teatrui reikia efekto.
Austėja. Kaip dažai nusivalo?
Valdonė Vaičaitytė. Nusivalo naudojant specialias valymo priemones.
Martyna. O ar niekada nesvajojote tapti aktore?
Valdonė Vaičaitytė. Svajojau, tai buvo viena mano pirmųjų vaikystės profesijų, kaip rašytoja ar aktorė. Gyvenimas pakreipė kitur truputėlį, bet vis tiek arti teatro.
Martyna: Ką manote apie festivalį ,,Nerk į teatrą “? Ar jis reikalingas vaikams ir visuomenei?
Valdonė Vaičaitytė. Aš manau, šis festivalis yra labai reikalingas todėl, kad dalyvaujant jame galima arčiau prisiliesti prie teatro specifikos, pamatyti teatro vidaus virtuvę, apsilankyti tam tikruose cechuose ir susipažinti. Pažįstant artimiau, labiau pamilti.