Valentinas Masalskis

http://vimeo.com/32442061 Kadro kino meno akademija: studijos svečias (2010-09-15) – aktorius, režiesierius, pedagogas Valentinas Masalskis.
TV interviu paruošė Irmantas Oleka

 


Aida Plytnykaitė

Valentinas Masalskis: jaučiu, kad atėjo laikas perduoti tai, ką išmokau…

Valentinas Masalskis – vienas garsiausių Lietuvos teatro ir kino aktorių susitikęs su Kauno moksleivių techninės kūrybos centro „Kino Akademijos“ klausytojais išsakė savo nuomonę apie dabartinį kiną, negailėdamas jam aštrių kritikos žodžių.

Jaunimui šio garsaus aktoriaus ir režisieriaus kūrybinė veikla, deja, pažįstama tik iš kinofilmų: „Raudonmedžio rojus“ ir „Dievų miškas“. Tuo tarpu kai jo teatrinis darbas Kaune ir Lietuvoje žinomas daugiau vyresniosios kartos žiūrovams. Šiuo metu aktorius Kauną iškeitęs į Vievį teigia :„ Provincija yra mumyse, o ne vietovėje, kurioje gyvename…“

Įžymaus Lietuvos kultūros ir meno atstovo veiklą skaitytojams pristatome plačiau:

V.Masalskis 1976–1992 m. – Kauno valstybinio akademinio dramos teatro aktorius. Nuo 1992 m. – laisvas menininkas: stato spektaklius, vaidina spektakliuose, filmuojasi. Lietuvos nacionaliniame dramos teatre jis režisavo Šekspyrą, Dostojevskį. Šiame teatre atliko ne vieną vaidmenį, o per beveik 30 kūrybinės veiklos metų jis sukūrė apie 100 vaidmenų teatre ir kine, nusifilmavo šalies ir užsienio (Prancūzijos, Lenkijos, Rusijos ir kt.) vaidybinėse juostose. Aktorius yra dirbęs kone su visais žymiausiais Lietuvos kino režisieriais.Valentinas Masalskis yra pelnęs daugybę apdovanojimų, tarp jų – „Kristoforą“ ir Lietuvos nacionalinę premiją; neseniai Rusijoje vykusiame Smolensko tarptautiniame kino festivalyje „Naujasis kinas. XXI a.“ pelnė apdovanojimą už geriausiai sukurtą vyro vaidmenį filme „Dievų miškas“.

Valentino Masalskio pasakojimas “Kino Akademijos”klausytojams apie kino aktualjas, perspektyvas ir aktorystę.

Kelias, kurio pats nepasirenki…

Aktorystė Valentinui Masalskiui niekada nebuvo siekiamybė ar tikslas. Pasak jo, neįmanoma nei dienomis, nei valandomis, nei minutėmis nusakyti, kada jis suprato norintis tapti aktoriumi. Tai jam buvo kelionė. V.Masalskis teigia, jog nei diplomas, nei aukštasis mokslas neužtikrina, jog tu jau tapai aktoriumi. Tam neužtenka net 10 metų darbo teatre. Aktorystė – kelias ir jame sutinkami darbai bei žmonės. Kelias, kurio nepasirenki… Svarbiausią dalyką šiame kelyje, V. Masalskis įvardija pašaukimą. Aktorius mano, kad turi išgirsti tau paskirtą užduotį ir ją įvykdyti. Pašaukimas yra ne iš tavęs, o iš išorės. „ Taigi aš tai išgirdau“,- priduria jis.

Aktoriai silpnesni už personažus

Aktorius Valentinas Masalskis nelinkęs lyginti savo charakterių vaidyboje ir gyvenime. Jis teigia, kad aktorystė – veikimas, o ne charakterio kūrimas. Kad atsirastų charakteris, tu turi veikti.Tai ne jis sukūrė personažus, o personažai sukūrė jį. „ Juk aš niekada neišgyvensiu to, ką išgyveno Balys Sruoga“,- kaip pavyzdį, vieną žymiausių savo vaidmenų filme „Dievų miškas“, įvardija aktorius. Jis priduria, kad gali tik bandyti prie to prisiliesti, nes personažai žymiai stipresni už jį.

Gyvenimas filmavimo aikštelėje

Daugelis aktorių mėgsta pasidalinti įspūdžiais iš filmavimo aikštelės. Juk būtent ten, jie būna patys įsimintiniausi. Tuo tarpu V. Masalskis apie juos daug nekalba. Žinoma, jam, kaip ir visiems aktoriams tų įvykių buvo daug ir įvairių- linksmų, liūdnų, kurioziškų. Tačiau jis visa tai priima, kaip natūralų kūrybos procesą. Kartais jam tenka filmuotis turint 40 laipsnių temperatūrą, bet jis supranta, jog negali nuvilti komandos.„ Juk priklausau ne sau, o kažkokiai idėjai, todėl tai natūralus tavo būvis“,- teigia aktorius.

Kinas- miręs laikas, teatras- esamas…

V. Masalskis yra tiek kino, tiek teatro aktorius. Kiną jis įvardija, kaip judantį paveikslą, nuotraukų montažą. Teatras jam – scena ir publika. Teatro aktorius Masalskiui- melagis su sąžine, turintis savo planą ir besistengiantis bet kokia kaina primesti žiūrovui savo prasmę: „ Teatras- veiksmas į publiką, o kinas- veikia šviesa, vaizdu, bet ne žodžiu. Ten nereikia vaidinti“.

Negalima nepaminėti ir kitos V. Masalskio profesijos – režisieriaus. Kalbėdamas, apie jo įtaką aktoriaus vaidybai, svečias jos nesureikšmina. Pasak jo, tai pedagogas, turintis padėti aktoriui. Režisierius nėra nei statytojas, nei administratorius. V. Masalskis apibūdina režisieriaus darbą, kaip tikslą surasti ženklą veikiantį žiūrovą.

Turi eiti ten, kur dar gali ką nors pataisyti…

Tiesa, jau senokai prie V. Masalskis pristatomas ne tik kaip vienas garsiausių Lietuvos aktorių ir režisierių, bet ir kaip pedagogas. Kalbėdamas apie tai, jis prisipažįsta, jog atėjo laikas perduoti tai, ką išmoko pats, prie ko prisilietė. Aktorius atviras, pedagogu jis tapo todėl, kad jam nepatinka dabartinė švietimo sistema. V. Masalskis sako matantis joje labai daug klaidų ir bandantis jas taisyti. Pasak aktoriaus, nesvarbu kokią profesiją pasirinksi. Svarbiausia- surasti joje tai, kas blogai ir ką galėtum pagerinti. Jei ten viskas gerai – vadinasi tavo vieta jau užimta.

Itin kritiškai aktorius vertina jaunimo aktorines galimybes. Jis pirmiausiai skatina veikti ne jaunimą, o suaugusius žmones. Teigia, jog tai jie savo darbais turi rodyti jaunimui pavyzdį. V. Masalskio nuomone, kai nėra tinkamo pavyzdžio, pradedama kurti iš niekur. Aktorius priduria, kad norint filmuoti, neužtenka turėti kamerą. Pirmiausiai reikia išmokti tą amatą, tuo pačiu svarbu kompozicijos išmanymas, spalvų derinimas ir kt.

Viena didžiausių ligų- savanaudiškumas

V. Masalskis turi tvirtą nuomonę ir šiandien itin aktualia, materialinių ir dvasinių vertybių tema. Tiesa, jis neskuba kritikuoti lietuvių, kaip sumaterialėjusios tautos. Aktorius teigia, kad lietuviai niekuo nesiskiria nuo kitų tautų. Čia jis labiau linkęs kalbėti apie homosovieticus. t. y. posovietinį žmogų- lenką, lietuvį, rumuną ar kitos tautybės atstovą.V. Masalskis sako, kad savo metu jie nieko neturėjo, todėl dabar įsivaizduoja, kad turtai yra ir talentas, ir laimė. Tai garbėtroškos fazė, vaikiškumas. Kai norisi pasigirti, kad mama nupirko naujas kelnes ar telefoną. Dabar lietuviai ir išgyvena tą vaikiškumą- giriasi, kad pasididino krūtinę, prisipūtė lūpas. Aktorius mano, kad didžiausią įtaką tokiam požiūriui daro tėvai, rodantys blogą pavyzdį. Aktoriaus nuomone, turime auklėti ne tik savo vaiką, bet visą aplinką: „ Jei aš išauginsiu savo sūnų geru muzikantu, o kitas vaikas nežinos, kas yra muzika, tai jos ir neklausys. Tada mano auklėjimas nueis vėjais