Raimondas Banionis

Kadro kino meno akademija: studijos svečias  (2010-03-17) teatro, kino ir TV režisierius Raimondas Banionis

Kinas.

Kinas  –  tai reginys, kai salėje sėdi tūkstantinė minia. Kinas tai procesas kuriame dalyvauju, kuriame būnu.  Kitiems režisieriams – kinas tai saviraiškos priemonė. Režisierius yra kartu ir menininkas, ir amatininkas. Menininkas turi turėti ką pasakyti, o amatininkas turi sugebėti tai pasakyti. Kūriniui unikalumą suteikia nuoširdumas.Medžiagos ištakų reikia ieškoti savyje, į kūrinį įdėti visą savo patirtį.

 

Jaunieji kūrėjai.

Jauniesiems kūrėjams turi būti svarbi tolerancija, pagarba praeičiai, suvokimas iš kur atėjai ir kur eini. Arogancija jaunimui labai kenkia. Praeitis ir dabartis labai tampriai susiję.

Tradicija dažnai laikoma šablonu. Bet ji yra tai nuo ko viskas prasidėjo ir kaip vystosi, ji eina per žmoniją ir yra pagrindas.

Jaunųjų autorių kūryboje svarbiausia nuoširdumas. Filme aktoriai neturi vaidinti šabloniškai. Į kūrybą reikia įdėti save, savo patirtį, savo skausmingiausius atsiminimus, savo suvokimą, tai ko garsiai ir nesinorėtų pasakyti.

Aktorius emocijas turi pertekti taip, kad nors ir nenorėtų būti  sutapatintas su personažu, viską papasakotų taip, kad žiūrovas suprastų. Jis ne tik atlikėjas, aklai vykdantis visas režisieriaus užgaidas, jis kartu ir kūrėjas. Kartais aktoriai sako darantys viską, ką liepia režisieriai. Čia yra kvailystė.

 

Režisieriai naudoja įvairius metodus, kaip išgauti iš aktorių tinkamas emocijas, išraiškas.

Režisierius turi suprasti, kad aktorius yra žmogus su kuriuo diskutuojant, kalbant, aiškinant prieinama išvada. Režisierius pats turi žinoti ko nori.Svarbu mokėti išaiškinti, kad aktorius ne atliktų savo vaidmenį, emocijas, bet sąmoningai, savo talentu sukurtų reikiamą vaidmenį. Aktorius taip pat yra kūrėjas.

 

Svarbiausia sužinoti ir atrasti ką pats nori gyvenime veikti.

Reikia surasti tokį darbą, kuris patinka. Tuomet darbas nebus darbas, nereikės dirbti. Kai darai tai ką nori, tuomet nesikankini, kad reikia eiti į darbą, nežiūri į laikrodį. Reikia daug ką išbandyti ir paklausti savęs ką nori šiame gyvenime veikti. Užduoti sau klausimą: ar nori būti aktorium ar vaidinti. Jeigu nori būti aktorium tik dėl to, kad gatvėje atpažintų, tuomet gal reikia galvoti iš naujo. Vaidinant personažus reikia kurti. Atpažinimas gatvėje ir šlovė tuomet tampa nesvarbu.

 

Geras filmas turi teigti gėrį.

Menas turi teikti gėrį. Net graikų tragedijos per katarsį, per žūtį, per tragediją išeina į gėrį. Turi būti nuotaikinga, gilu, bet nesunku, žiūrėdamas turi džiaugtis. Filmas turi būti įdomus, nenuobodus. Reikia, kad geri aktoriai, gerai vaidintų.

 

Kūrėjas yra subjektyvus.

Režisierius neturi užsiėminėti tik saviraiška, savęs atskleidimu. Žmonių, kurių vidus įdomesnis už tavo ar mano mažai. Filme įdomu režisieriaus supratimas, suvokimas ir požiūris į gyvenimą. Neįdomu ir nesvarbu koks jis yra pats. Gėrio supratimas ateina per gyvenimą, per auklėjimą. Išsiugdyti gėrį galima tik pačiam.

 

Gyvenimas ne kompiuterinis žaidimas.

Filmai neturi skatinti suvokimo, kad galingesnis tas kas stipresnis, kad pinigai nekvepia,kad kas neuždrausta tas galima.. Šios kategorijos filmai kenkia žmogaus suvokimui. Yra daug žmonių, kurie stiprūs dvasiškai, o ne fiziškai – tai Dalai lama, Gandi, motina Teresė …  . Yra moralinės kategorijos ir filmai turi skatinti moralę.