Susitikimai Maris Martinsons 2010-11-24

Maris Martinsons – filmų režisierius, scenarijų autorius ir prodiuseris.

Gimė 1960 liepos 25 d. Rygoje.

1989 m. baigė Latvijos konservatoriją, kur įgijo dramos teatro režisieriaus specialybę, ir dirbo kaip nepriklausomas Latvijos muzikinių klipų režisierius ir prodiuseris. Nuo 1991 m. Maris gyveno Lietuvoje. Jis sukūrė daugiau nei dešimt televizijos serialų ir šou, palaipsniui artėdamas prie meninio filmo kūrimo. 2006 m. pasirodė jo kartu su Raimondu Paškevičiumi parašyta knyga 42 (tiesa, ji pasirašyta Anrie Bordeaux slapyvardžiu), o 2008-aisiais – romanas „Nereikalingi žmonės”, kuris virto to paties pavadinimo filmu. Naujausią savo knygą „Tortas ir cirkas” Maris parašė sūnui – tai pasakos, kurios gimsta spontaniškai, spalvingas fantazijų pasaulis, į kurį juodu leidžiasi kiekvieną vakarą…

Filmografija

2006 „Anastasia“

2007 „42/42“

2008 „Nereikalingi žmonės“

2010 „Amaya

Apie save

Dar mokydamasis mokykloje galvojau apie kino režisūrą. Latvijoje baigiau teatro režisūrą. Esu profesionalus teatro režisierius, niekada nedirbęs teatre.  Geriausia mokykla buvo darbas teatre scenos darbininku. Mačiau visus teatro užkulisius, gerų režisierių gerus pastatymus. Taip pat mačiau prastų režisierių pastangas iš gelbėti ką nors iš ko jau negalima gelbėti. Padaręs diplominį darbą, pradėjau kurti videoklipus. Po to, jau Lietuvoje, dirbau televizijoje. Teko dirbti įvairiose televizijose ir ganėtinai greitai visko pasiekiau. Serialai prasidėjo nuo „Beno dienoraščio“, „Grybauskų“, „Likimo valso“, humoro laidos „Tegyvuoja karalius”, projektų su Vytautu Šapranausku. Iki šiol mielas „Šapro šou“. Daryti serialus man labai patiko visų pirma dėl to, kad juose gauni įgūdžius, kaip rašyti scenarijus, dirbti su aktoriais. Jeigu žinai dėl ko tai darai, žinai kokius įgūdžius čia gauni, tai šis laikas labai naudingas. Juk rašant kasdieninio televizijos serialo kiekvieną seriją turi daug galvoti. Labai svarbu kiekvienos serijos pabaigoje taip pakelti įtampą, kad žiūrovas norėtų ir rytoj žiūrėti serialą. Kiekvieną kartą reikia spręsti įvairias problemas, o tai yra patirtis ir pamokos.

Kartu su kino operatoriumi Ryčiu Kurkuliu darant kino serialą „Anastasija“, buvo sumontuota 20 serijų. Viena kolegė pasiūlė „Geras vaizdas, sumontuok kiną“. Buvo kalėdinis laikotarpis, turėjau laiko ir iš 18 val. sumontavau 1,5 val. filmą. Šį filmą siuntėme į įvairius festivalius. Monrealio festivalis pakvietė dalyvauti. Šiame festivalyje nusprendžiau, kad atėjo laikas daryti filmus. Po metų atsirado filmas „Nereikalingi žmonės“.  Tai itin aptarinėjamas filmas. Vieniems jis patiko, kitiems – ne, bet abejingų neliko. Šanchajaus festivalyje filmas „Nereikalingi žmonės“ gavo du prizus. Už geriausią režisūrą buvo apdovanotas filmo režisierius Maris Martinsons, o geriausios muzikos kategorijoje triumfavo kompozitorius Andrius Mamontovas. Garsi japonų aktorė Kaori Momoi pasisiūlė vaidinti kitame šio režisieriaus filme. Tai buvo stimulas kurti toliau ir jau po metų buvo parašyta „Amaya“, kurioje K. Momoi sutiko vaidinti. Kelias, prasidėjęs nuo filmo “Nereikalingi žmonės”, tęsiasi.

Scenarijaus rašymas

Kurdamas scenarijų tu turi parašyti tai, kas turėtų galimybę kažkada tapti filmu. Gerą scenarijų parašyti yra sunku. Yra du keliai. Reikia ieškoti geros mokyklos užsienyje ir mokytis  arba bandyti rašyti pačiam. Scenarijaus rašymas – tai bandymas labai tiksliai užrašyti ant popieriaus, ką tu matai taip, kad tave suprastų kiti. Scenarijus – tai kino biblija. Scenarijus yra tai, ką skaito prodiuseriai, dailininkai, operatoriai ir kiti iš savo taško. Scenarijus įspaudžia į tam tikrus rėmus ir turi pastoviai galvoti, nepamesti minties  ir užrašyti suprantamai. Scenarijaus rašymas turi savo taisykles, yra daug knygų pilnų ir taisyklių, ir patarimų. Yra netgi kompiuterinės programos, bet visada svarbiausia – idėja ir talentas.

Norint gauti scenarijaus rašymo patirties, reikia stengtis patekti į kursus, kurių užsienyje yra labai daug. Jie gali nukreipti tavo talentą, tavo sumanymą tinkama linkme.

Kinas

Kiekvienas kine dirba savo darbą. Filmą gali daryti bet kas. Yra telefonai, kameros, kompiuteriai. Šiais laikais tai labai prieinamas dalykas. Galima padaryti ir 10 minučių filmus, bet tokius, kurie po to atidarys didžiąsias duris. Aišku reikia nepražiopsoti savo šanso. Labai svarbu dirbti, ką nors daryti, nereikia laukti.

Palinkėjimas jaunimui

Linkiu dirbti nelaukti, būti atkakliems. Tačiau pradžioje reikia turėti savo idėją.