Susitikimai Inesa Kurklietytė 2010-03-24

Inesa Kurklietytė – kino režisierė.

Gimė 1968 m. kovo 14 d. Šiauliuose.

1987 m. baigė Šiaulių 12-ąją vid. mokyklą, 1990 m. – Lietuvos valstybinės konservatorijos Klaipėdos Menų fakultetą, teatro režisūros scecialybę. 1993–1997 m. Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (LMTA) studijavo kino režisūrą. Stažavosi Paryžiaus aukštojoje audiovizualinės režisūros mokykloje, Paryžiaus valstybinėje kino mokykloje (FEMIS).

1991–1993 m. dirbo Kupiškio kultūros namų Vaikų ir jaunimo teatro režisiere. Nuo 1996 m. – LMTA Mokomosios kino ir TV studijos direktorė, Menų vadybos skyriaus lektorė.

 

Filmografija

Inesos Kurklietytės filmas “Varnų ežeras”, pelnė daugybę apdovanojimų, tarp jų geriausios režisierės apdovanojimą tarptautiniame Olimpijos kino festivalyje Graikijoje 2007 m.

Kur ir kaip rasti siužetą, istoriją, idėją

Kiekvieno žmogaus biografijoje ir jo gyvenimo patirtyse, glūdi patys geriausi ir įdomiausi scenarijai. Didžiausias kūrybos impulsas yra aplinka. Norint kurti filmą, siužetų nereikia ieškoti kosmose, labai toli ar tose srityse kur nieko nežinote. Tereikia savo galvose paieškoti tai, ką esate išgyvenę, patyrę, ką esate pastebėję, koks gyvenimas yra šalia jūsų ir ką esate jau nuveikę per savo netrumpą laiką. Tokie filmai būna patys organiškiausi, patys tikriausi. Po to aišku, reikia įjungti fantaziją, nes niekuomet neatkuri tokio savo gyvenimo, koks yra. Paties žmogaus patirtis būna tik idėja, visa kita kuri kaip savo istoriją, siužetą, jau atitrūkusį, niekur neegzistuojantį, jau nepriklausantį nuo autoriaus.

Kiekvieno žmogaus pasąmonėje gludi ir kaupiasi visokios idėjos, todėl labai svarbu jas užsirašyti. Reikėtų turėti pastebėjimų skrynelę. Iš tų pastebėjimų, iš savo patirties atsiranda patys įdomiausi siužetai.  Kažką sugalvoji, o po to, praėjus tam tikram laikui, įgijus kitos patirties, mintis galvoje transformuojasi. Todėl ir reikia turėti idėjų kraitę. Siužetai glūdi žmogaus viduje. Juos tik reikia tobulinti ir užrašyti.

Gerą filmą sukurti galima ir paėmus vieną paprastą eilinį laikraštį. Jo žinutėse, straipsniuose rasime daug siužetų, gyvenimiškų paradoksų. Tik labai svarbu, kad skaitant žinutė sukibirkščiuotų viduje ir tampų idėja. Ne tik laikraščiuose, bet ir televizijos žiniose girdime daugybę visokių baisių dalykų. Manau, visuomenė jau pavargusi nuo gyvenimo juodulių, todėl reikėtų kurti ką nors priešingo, šviesaus, gero.

Kūrybinės idėjos kartais kyla iš to, kas tau pačiam įdomu, kitu atveju – iš suvokimo, kas yra reikalinga visuomenei, žmogui.

Kiekvienas autorius yra skirtingas. Kūryboje svarbiausia unikalumas, vidinis pojūtis, ką norite papasakoti, žinojimas apie ką kalbate. Žinojimas SAVO istorijos, o ne bandymas patikti, kopijavimas, ėjimas pramintu taku ar abstrakti fantazija. Reikia nupurtyti visas žinias ir kurti savarankiškai nuo pat pradžių. Galima nufilmuoti nevisiškai profesionaliai ar net nemokšiškai, bet svarbu, kad tai nebūtų banalu.

Apie muziką filme

Viena silpniausių vietų kine paprastai būna tarp nufilmuotos medžiagos ir pasirinktos muzikos. Pati oopuliariausi muzika neišgelbsti filmo. Geriau jokios muzikos arba tikras triukšmas, minimalus autorinis iš filmo kilęs garsas. Tai jautri tema, kuri išpildoma dažniausiai neoriginaliai. Geriau klysti, daryti savo klaidas, negu eiti kažkieno pramintu taku.

Apie techniką kūryboje

Jaunas žmogus, kurio dar neriboja leidybos ir kiti reikalavimai, reikia kurti ir išbandyti savo taisykles. Kartais net kūrybinė, techninė klaida, gali tapti žmogui impulsu kurti. Netgi saulė nebūtinai visada turi būti kadro viršuje. Reikia išmokti vaikščioti iš naujo, savo keliu.

Technikos lygis ir galimybės auga bei plėtojasi labai greitai, bet nebūtina jį vytis ar kopijuoti. Reikia būti gyviems ir tikriems savo kūryba. Amerikos kinas taip pat nevisas tik holivudinis. Prisiminkime filmą „Alisa veidrodžių karalystėje“. Holivudas jį pastatė su daugybe techninių stebuklų ir visi akcentai nukreipti į tai, kad žiūrovas išsigąstų, pasikreiptu, jie akina ir sukrečia. Galima pamėginti jį sukurti paieškojus savų pasakos sprendimų, savo versijos, savo pasaulio ir sukurti netgi įdomesnį filmą.

Kino teatruose rodo techninę produkciją, bet vaikų ir jaunimo kino festivaliuose galima pamatyti skandinaviškų filmų, kur daug kalbamasi, paprastų filmų be techninių efektų ir paprastų istorijų apie savo bendraamžius. Šių filmų mes matome mažai ir jų galėtų būti daugiau. Tai yra niša kūrybai. Tokie filmai yra reikalingi.

Apie aktorius

Kino aktorius skiriasi nuo teatro aktoriaus. Išimtis tie aktoriai, kurie turi didžiulį talentą. Teatre aktoriai vaidina septynioliktai eilei, jų judesiai per sudėtingi kinui. Kinas tai makro pasaulis, kuriame svarbu ir blakstienos virpesys. Kine aktoriui sunkiausia tai, kad nereikia nieko vaidinti. Didieji aktoriai ateina filmuotis jau pasiruošę arba atidirbę kiekvieną judesį. Aktorius turi mokėti negaišindamas visos komandos pakartoti daug kartų ir skirtingais planais tą patį, kartais ir lygtai netikėtą, veido ar kūno emociją, išraišką, judesį. Kine svarbu netgi peties pasukimas, knygos paėmimas ir aktorius, sugalvojęs savo žmogų, turi būti pasiruošęs atlikti šiuos veiksmus taip, kad atrodytų natūraliai, o ne suvaidinta. Jeigu žiūrovas pamatys, kad aktorius vaidina, jis nebepatikės visa istorija, siužetu. Kai žiūrovas praranda pasitikėjimą herojum, jis nebepatiki filmu. Kino aktoriaus specialybė iš vienos pusės yra labai techniška, o iš kitos pusės turi susidaryti įspūdis, kad tai labai paprasta ir jam nieko nekainuoja, nereikia pastangų. Norint tapti geru aktorium pirmiausia reikia tapti asmenybe. Į nuobodų žmogų niekam neįdomu žiūrėti. Asmenybė, netgi epizodą su kampe gulinčiu ir krapštančiu nosį personažu, sugalvos suvaidinti taip, kad tai atitiks ir charakterį ir siužetą.

Apie kino mokyklą

Europos kino mokyklose yra bendros kino studijos, žmonės gauna bendrą visų dalykų išsilavinimą. Dėstytojai sąmoningai scenaristams į rankas duoda kameras, tiems, kurie ruošiasi būti garso režisieriais, pasiūloma suvaidinti ir panašiai. Pasikeitimas rolėmis yra būdas pajusti kitą profesiją ir savo partnerį. Kinas tai fabrikas ir vienas negali visko padaryti. Mokėjimas dirbti grupėje neprarandant idėjos, nešvaistant laiko, kuriant kartu yra labai sudėtingas dalykas. Netgi grimo dailininkas gali pateikti idėją, kuri papildys improvizaciją. Reikia sugebėti paimti iš savo partnerio kūrybiškiausias savybes, kad užaugintum visą sumanymą, sukurtum gerą filmą. Aktorius nėra tik atlikėjas ar instrumentas. Jeigu neteisingai parinksi aktorius ir duosi jiems vaidmenis, kurių jie nepagalės užsidėti, apsivilkti ant savęs, tuomet vaidmuo kabės šalia, neįtikins žiūrovo.

Patarimai

  • Jeigu jūs fiksuojate, galvoje ir dedate į kompiuterio failą ar skrynelę mažus pastebėjimus, mažas draugų istorijas, kada nors tai gali tapti tikrais šedevrais vėlesniems jūsų filmams. Vėliau juk baigsite mokyklas ir smulkmenas pamiršite. Kaupkite tai dabar, stebėkite spalvas, nepraleiskite nei vienos dienos net važiuodami troleibusu ar autobusu, stebėkite ir užsirašinėkite. Ugdykite savo pastabumą. Tai jūsų ne tik idėjų skrynelė, bet ir pasaulio matymo skrynelė. Kino režisieriui, operatoriui, visų kino specialybių žmogui svarbiausia yra stebėjimo ir fantazijos dovana. Labai svarbu ką pamatote realybėje ir ką iš to transformuojate. Net naujausi technologiniai pasiekimai, sudėtingiausia technika nepakeis žmogaus fantazijos, originalumo ir mastymo šviesos, sugebėjimo papasakoti savo istoriją, mintį, sudėlioti savo siužetą. Nepakeis sugebėjimo pradėti savo siužetą ir jį baigti originaliai. Tai yra siekiamybė ir tai galima padaryti be “Holivudo traukinio“.
  • Reikia išnaudoti laiką ir stengtis, kuo daugiau pamatyti, patirti, įžvelgti, dalyvauti įvairiuose netgi skirtinguose dalykuose. Auginti smalsumą, stiprų kūrybinį ir asmenybės stuburą, kad sužinoti kas iš tikrųjų domina, o ko nenorite daryti.
  • Nebijokite pasikeisti rolėmis. Jeigu jūs filmuojate – pabandykite vaidinti, jeigu režisuojate – paimkite į rankas kamerą.

Pratimai

  • Stebėkite žmones ir bandykite atspėti, įsivaizduoti jų biografijas. Papasakokite mažą epizodą ir stebėkite, ar mąstote stereotipiniu, ar originaliu keliu. Keiskitės užduotimis su draugais.
  • Nusakykite situacijas ir kurkite istorijas. Galima vienam pradėti, o kitam baigti. Kurkite netikėtas istorijas.
  • Skaitykite knygas, stebėkite filmus.
  • Kurkitei mažus etiudus, siužetus netgi buitine kamera, telefonu.
  • Fotografuokite ir stebėkite, netikėtus rakursus.
  • Pabandyti reiškinius pamatyti kitu kampu, kita forma.