Susitikimai Audrius Juzėnas 2010-04-28

Audrius Juzėnas – Lietuvos kino režisierius, scenaristas, prodiuseris.

Gimė 1963 m. sausio 11 d. Ukmergėje.

1981–1986 m. studijavo radijo fiziką Vilniaus Universitete.

1989–1992 m. studijavo kino režisūrą Lietuvos muzikos akademijoje.

1995 m. mokėsi Jan de Bont’o vadovaujamame darbiniame seminare Berlyne, kurį organizavo Europos kino akademija.

1996 m. stažavosi prodiuserių kursuose Baltic Media Centre Bornholme (Danijoje).

1998 m. stažavosi kino kompanijoje „Nordisk Film“ Kopenhagoje (Danijoje).

Filmografija:

2005 „Vilniaus getas“, vaidybinis, 35 mm, 100 min.– režisierius, prodiuseris.

2001 „Knygnešys“, dokumentinis, 35 mm, 10 min. – scenarijaus autorius, režisierius, prodiuseris.

2000 „Laisvoji banga“, dokumentinis, 35 mm, 35min., – režisierius.

1999 „Fronto linija“, dokumentinis, 35 mm, 52 min. Nepriklausomo kino festivalyje Barselonoje (Ispanija) pelnė geriausio dokumentinio filmo apdovanojimą. Dalyvavo 21 tarptautiniame kino festivalyje – režisierius.

1997 „Tėve mūsų“, dokumentinis, 35 mm, 10 min. – režisierius.

1997 „Bosnia via Denmark“,  dokumentinis, 35 mm, 20 min. – režisierius.

1997 „Neatpažinti skraidantys objektai“, dokumentinis, 35 mm, 10 min. Festivaliai: Vokietijoje, Prancūzijoje, Suomijoje, Slovakijoje, Norvegijoje, Ispanijoje, Londone. Apdovanotas pagrindiniu prizu Neobrandenburgo’97 festivalyje – režisierius.

1996 „Gyvoji kontrabanda“,  dokumentinis, 35 mm, 10 min. – režisierius.

1994 „Rojuje irgi sninga“, vaidybinis, 35 mm, 81 min. Festivaliai: Švedijoje, Italijoje, Prancūzijoje, Rusijoje, Lenkijoje, Slovakijoje, Latvijoje ir kt. Apdovanotas evangelikų bažnyčios prizu tarptautiniame kino festivalyje Manheime (Vokietija) scenarijaus autorius, režisierius, prodiuseris.

1993 „Dilgėlių vainikas“, dokumentinis, Beta SP, 60 min. – režisierius.

1992 „Nužudytasis“,  trumpametražinis, 35 mm, 28 min. Festivaliai: Šveicarijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje. Apdovanotas pagrindiniu prizu – Maskvos kino festivalyje Debiut’92 – režisierius.

1990 „Žiedlapiai“,  trumpametražinis, 35 mm, 16 min. – režisierius.

Kaip pradėti kurti kiną

Visi norintys pradėti kurti kiną sprendžia problemą kaip rasti būdą ar raktą šiai kūrybai.

Pirmiausia tenka spręsti klausimą – ką ir dėl ko norim parodyti, pasakyti, pavaizduoti. Šis klausimas išlieka visada. Bet kurioje srityje ir visame gyvenime tik prasmė turi reikšmę, o nereikšmingi dalykai neturi prasmės. Visuomet reikia žinoti, kodėl darai tą ką darai. Bet kuris užsiėmimas turi turėti prasmę. Kiekvienas, bet koks užsiėmimas ar tai būtų sportas, prekyba, medicina ir kiti turi turėti prasmę. Jeigu užsiėmimas turi prasmę, tuomet yra ir atsakymas kodėl žmogus nori būti  kūrėjas. Prasmė tai ne ambicijos. Jeigu turite ambicijų, tarkim, geriau mėtyti negu Sabonis, tai reikia žinoti, kad jis savo tikslo siekė liedamas prakaitą, sunkiai dirbdamas ir patirdamas traumas. Ambicijos yra tik ambicijos. Pirmiausia svarbu turėti tikslą, žinoti ar tikrai norite kažką, nors ir mažą istoriją papasakoti, suvaidinti ar parodyti savo draugams, kaimynams, kitiems žmonėms. Šis žinojimas vienas svarbiausių dalykų kūryboje. Tapti bet kokiu “Ale” kūrėju nėra prasmės.

Kūryba žmogų lavina. Jeigu jūs norite užaugti kaip žmogus, šiam tikslui kinas yra geras metodas. Yra dvigubas pasirinkimas: esu kūrėjas, kuris nori pats papasakoti kažką įdomaus kitiems arba esu tas kuris nori užsiauginti save. Antru atveju nereikia lysti į kino kūrimą, bet galima imti iš kino, mokytis naudojantis jau sukurtais kūriniais. Žinoti, pažinti, vertinti kūrybą yra žmogaus išsilavinimo dalis. Ne visada reikia būti kūrėju, galima būti suvokėju, aukšto lygio profesionalu, kuris supranta kas yra Bergmanas, Tarkovskis ir kiti aukšto lygio menininkai. Jei nesuvoki pasaulio per kultūros prizmę tuomet pasaulis tampa labai primityvus ir menkas.

Dar net nepradėjus būti kūrėju, reikia sau kelti labai aukštus tikslus. Nereikia to bijoti. Gal būt kai kurie tikslai liks tik svajonėmis. Šios svajonės turi būti labai konkrečios: tai pirmas filmas, vaidmuo, scenarijus, operatoriaus darbas ir t. t.

Žmogui labai svarbu turėti tikslą ir jo siekti. Tuomet paprasčiau bus atsakyti į klausimą ar būti kūrėju.

Svarbu nebijoti daryti. Jeigu jau turi tikslą, tuomet jo siek.

Kinas gali būti jūsų gyvenimas, o talentas nėra nuspėjamas. Yra autorių, kurie per visą savo gyvenimą sukuria tik vieną genialų filmą. Todėl labai svarbu turėti svajonę, ja tikėti ir jos siekti. Jos turi būti paremtos vidine stiprybe. Be stiprybės jos tik balionas, paleidi ir nuskrenda.

Apie kūrybinį procesą

Kūrybinį procesą skatina daugybė dalykų. Vienas iš jų tai nepasitenkinimas visuomene. Gal būt tu geriau negu kiti matai aplink vykstančius procesus ir keli sau tikslą pradėti į tai atkreipti kitų dėmesį. Atkreipti dėmesį galima rėkiant, rašant įvairius straipsnius, rengiant diskusijas ar protesto mitingus. Protestuoti galima ir vizualiais menais, kinu.

Kita paskata kūrybai – tai žmogaus ypatingas arba keistas vidinis pasaulis, kuris yra suvokiamas aplinkiniams. Kūrėjų su keistu, labai turtingu, unikaliu vidiniu pasauliu pavyzdžiai: danų režisierius Larsas von Treiras, menininkas K. Čiurlionis. Šio vidinio pasaulio transformacija kitiems gali būti kryptimi kūrėjui, pasakotojui, sakytojui.

Apie kino struktūrą

Kinas tai ribotas menas. Norint iš šių ribų išsiveržti reikia išmanyti daugybę dalykų. Pirmiausia reikia išmanyti dramaturgiją, o ji remiasi scenarijum, tai yra minčių arba įvykių išdėstymu tam tikra tvarka. Amerikiečiai apskaičiavo idealaus scenarijaus konstrukciją, jie sekundėmis pamatavo kas kada turi būti ir sako, kad yra viena konstrukcija, nėra antros. Jie suskaičiavo, kad idealaus scenarijaus konstrukcija turi keturiasdešimt variantų. Daugiau kaip keturiasdešimt istorijų nėra.

Dramaturginio suvokimo turėjimas kūrėjui, kaip valtis su kuria jau gali plaukti į vandenyną. Dramaturgija, tai struktūros, kurias galima pritaikyti, išmokti bei įvaldyti. Šalia šių struktūrų reikia turėti viziją, talentą, norą, siekį, vidinę ugnį, kuriuos modeliuoji ir įdedi į konstrukciją. Šis „magdonaldo“ variantas leidžia žiūrovui suprasti apie ką pasakojama istorija. Kino salė arba uždara erdvė veikia žmogaus psichologiją. Kinas – tai melo, iliuzijos menas. Viskas ką kine matome yra absoliutus melas, išskyrus dokumentiką.

Vaidybinis kinas visuomet remiasi dramaturgija. Gera dramaturgija – tai gerai struktūriškai sudėliota istorija.

Citavimas taip pat nėra blogai. Pavyzdžiui, Tarantinas yra genialus plagiatorius. Jis niekur nesimokė, bet sėdėjo videotekoje ir žiūrėjo daug filmų, tiek kiek niekas, ko gero, nėra peržiūrėjęs. Jis visą matytą informaciją perkėlė į savo vidinį pasaulį ir iškreipė visa tai pagal save, taip sukurdamas individualų pasaulį. Jo filmuose, kurių dauguma genialūs, yra absoliučiai tiksli dramaturgija, gera istorija, sudėliota pagal Holivudinį modelį.

Kai įvaldysite dramaturgiją, ji bus pagrindas filmų kūrimui, nes tik po to galima prieiti prie kitų dalykų, tai yra prie vizualinių sprendimų.

Dramaturgija neįmanoma be kultūrinio sluoksnio viduje. Kultūrinis sluoksnis atsiranda ir užauga, skaitant, matant, žiūrinti, klausantis, bendraujant. Reikia lankyti parodas, koncertus. Kinas yra labai arti muzikos, tai nėra teatras. Muzika taip pat turi aiškią formą. Tai judanti energija. Kinas suteikia, duoda emocijas, jeigu kinas nesukelia emocijų tai nėra ir kino.

Patarimai norintiems kurti filmus ir tiems, kurie nori juose vaidinti

  • Reikia pradėti rašyti, fiksuoti viską kas atrodo tau svarbu. Užrašyti savo pastebėjimus aplinkoje, mintyse. Svarbius faktus istorijoje, kurią nori papasakoti kitiems.
  • Pabandyti skaityti scenarijus. Tai sunku, nes juose visko papildomai prirašyta – kas kalba, kur ir dėl ko kalba ir t.t. Tai trukdo susikaupti ir įsijausti, plaukti vaizduotei, bet  skaitydami scenarijus galite atrasti scenarijaus pasakojimo struktūrą (klišę). Turėdami savo viduje šią struktūrą (klišę), galėsite ją laužyti, pasakoti savo istoriją. Svarbu, kad mokėdami rašyti scenarijus būsite suprantami pasauliui, patys sau, tam su kuo dirbsite.
  • Žaisti kiną irgi gerai. Pabandyti ir nusivilti irgi yra gerai. Nebūtina laimėti, svarbu iš pralaimėjimo pasimokinti, padaryti išvadas.
  • Fantazuokite. Fantazija negali būti ribojama, jai reikia leisti atsiskleisti ir suspindėti.

Apie kino mokyklą

Daryti Gerą kiną galima išmokti, tam reikia ieškoti mokytojų ir mokyklos. Toje mokykloje bus viskas jums duota, viskas aiškiai sudėliota, tik reikės save atrasti. Mokykloje mokysis jūsų kolegos ir draugai, tie patys žmonės lydės visa jūsų gyvenimą. Tai jūsų armija jeigu esate režisieriai, tai jūsų akys, jeigu -operatoriai, tai mintys ir minčių išdėstymai jeigu – dramaturgai, nes visi mokysitės bendroje aplinkoje. Mokykloje vieni su kitais bendrauja, tie patys aktoriai mokosi aktorinėje mokykloje ir vaidina jūsų filmuose. Visi kartu repetuojate, filmuojate, dirbate ir įgyjate reikalingą praktiką, be kurios filmo nepastatysi. Tai yra techniniai dalykai ir juos galima išmokti. Kiną filmuoti gali visi, nes tai išmokstama. Filmuoti ir gerus filmus daryti gali išmokti visi. Aišku, genialius filmus pastato nevisi.

Apie operatorius

Operatorius turi sudebėti pasakojamai istorijai suteikti gyvenimą. Tam jis pats turi būti neužgesęs žmogus, nes jis gali nužudyti ir prikelti filmą. Turi jausti norą kiekvienu kadru ką nors pasakyti arba paryškinti pasakojamą situaciją. Operatorius pagal svarbumą yra antras žmogus po režisieriaus.

Apie aktorystę

Aktorystė tai talento profesija. Jeigu nėra talento nieko nebus, kine nieko neapgausi. Aktorius turi minimaliai išgyvendamas parodyti tai kas personažui yra būdinga.

Posakiai

Tapti bet kokiu “Ale” kūrėju nėra prasmės.

Dramaturginio suvokimo turėjimas kūrėjui, kaip valtis su kuria gali plaukti į vandenyną.

Nusivilti irgi yra gerai. Nebūtina laimėti, svarbu iš pralaimėjimo pasimokinti, padaryti išvadas.