Susitikimai Andrius Mamontovas 2010-12-22

Andrius Mamontovas (g. 1967 m. rugpjūčio 23 d. Vilniuje) – Lietuvos muzikantas, prodiuseris, aktorius ir fotografas.

Andrius Mamontovas save vadina žmogumi, kuris užsiima kūryba. Jo pagrindinė sritis – dainų autorius ir atlikėjas.

Filmografija

1987 m. – “Kažkas atsitiko”, rež. Artūras Pozniakovas.
1987 m. – “Parodų rūmai”, rež. Marijonas Giedrys ir Andrius Šiuša.
2008 m. – “Nereikalingi žmonės”, rež. Maris Martinsonas.
2010 m. – “Amaya”, rež. Maris Martinsonas.

Apie teatrą ir kiną

Teatre viskas vyksta čia ir dabar, yra tiesioginis kontaktas tarp aktoriaus ir žiūrovo. Kine viskas vyksta lėčiau, dideliame ekrane ir mažas akies virptelėjimas daugiau reiškia negu teatro scenoje platus rankos mostas.

KINAS sugrįžo į mano gyvenimą tada, kai režisierius Maris Martinsons pakvietė vaidinti filme „Nereikalingi žmonės“. Kinas man visada buvo labai įdomus.

Kinas įdomus dėl to, kad tai įvairių menų sintezė: ir garso, ir šviesos, ir vaidybos, ir muzikos, ir literatūros, ir….. . Šis įvairiausių meno rūsių kompleksas veikia magiškai. Tai viena iš populiariausių meno rūšių, aišku po muzikos.

Liūdna pripažinti, bet Lietuvos pasauliniame kino žemėlapyje nėra, niekas jo nežino. Lietuva turi mažas pajėgas, kurti kiną reikia nemažo pasiaukojimo, pinigų, tai brangus menas. Bet kai kas, kurie išdrįsta, tokie kaip Emilis vėlyvis, Maris Martinsonas išdrįsta žengti šį žingsnį ir tai yra ateitis. Lietuviškas kinas dar tik ieško savo bruožų, mes dar neatradome savo spalvos, kuri būtų įdomi kitiems.

Apie Hamleto vaidmenį Eimanto Nekrošiaus režisuojamame spektaklyje

Hamleto vaidmuo buvo repetuojamas devynis mėnesius. Kiekvieną dieną vis daugiau ir daugiau suprasdavau apie personažą. Dirbti su Eimantu Nekrošiumi didžiulė dovana, nes jis duoda labai daug medžiagos ir užduočių visiems aktoriams. Kad pasisektų vaidmuo neužtenka įsijausti, reikia gerai išstudijuoti pateiktą medžiagą ir suvokti režisieriaus sumanymą. Tai, kad šis spektaklis vis dar populiarus, kviečiamas į įvairias pasaulio scenas, festivalius įrodo, kad viskas pasisekė ir spektaklis gyvas. Kiekvieną kartą vaidinu, kaip pirmą kartą, tas spektaklis pastatytas su didele meile ir daug darbo. Ši Hamleto rolė visa apimanti ir visa išsemianti. Man įdomu dirbti su įdomiais žmonėmis iš kurių gali daug gauti, bet teatras nėra mano pagrindinė darbo vieta, todėl nevadinkite manęs aktoriumi.

Apie filmo idėją.

Kiekvienas filmą suprantą savitai, taip kaip leidžia jo supratimas. Kūrėjas turi palikti vietos, erdvės žiūrovui suprasti kiną taip kaip jis nori suprasti. Režisierius Eimantas Nekrošius yra pasakęs, kad geriausias spektaklis tas , kuris gale žiūrovui palieka klaustuką ir jis pats po spektaklio turi rasti atsakymą. Kalbant apie filmą „Nereikalingi žmonės“ negaliu atsakyti už režisierių ir scenarijaus autorių., koks buvo jų sumanymas. Kartais žmonės man sako, kad aš savo dainose kalbu apie tą ar kitą dalyką, ir būna, kad aš man aišku, kad žmogus dainą suprato visai kitaip negu aš turėjau omenyje negu parašiau. Kiekvieną paveikslą kiekvienas žmogus pamato savitai. Kūrybos ir meno grožis ir yra tame, kad kiekvienas laisvas suprasti, taip kaip jam duota suprasti. Kalbant apie filmą „Nereikalingi žmonės‘ aš jo gal ir visai nesupratau. Tai sunkus, sudėtingas filmas. Juk kartais nevisada būtina įvardinti žodžiais tai ką gauni ar pajunti. Kartais pažiūri filmą ir kažkas liko galvoje, pajautei, gavai kažkokį emocinį užtaisą, nuotaiką. Filmas arba sujaudino arba ne. Svarbu tai, kad kitą dieną atsimeni jį arba ne. Aš kiną ir meną vertinu pagal nuotaiką. Jeigu atsimeni,tai ir pakalvoji, kad gal filmas geras. Juk būna filmų tik pramoginių, kuriuos žiūrint smagu, jie laiko dėmesį, bet kitą dieną jo net neatsimeni.

Aktorius ir studijos.

Aktorinis išsilavinimas nevisada garantuoja, kad aktorius gerai suvaidins, sukurs įdomias rolias . Mano mėgstamiausias aktorius Džonis Depas grojo pank roko grupėje ir jį pakvietė filmuotis. Vaidyba teatre reikalauja tam tikrų žinių ir principų žinojimo. Kine aktorius sudėtinė kompozicijos dalis, čia daug ką lemia šviesa, kadras, garsas, muzika. Kino aktorius turi būti įdomus žmogus, aplamai žmogus į kurį ekrane įdomu žiūrėti, po to jau matai ką jis daro. Svarbu žmogaus charizma. Kinas tuo ir žavus, kad jame gali būti visi. Aš neneigiu išsilavinimo reikšmės.

Televizija

Televizija tai ne kinas. Televizijos serialas – tai greito filmo žanras ir jo dažniausiai kitą dieną jau neatsimeni. Aš serialų nežiūriu ir nesu tas žiūrovas, kuriam jie skirti. Televizijos s serialai yra be gelmės, dažniausiai kokių tai dviejų išmatavimų. Kinas ir televizija tai skirtingi dalykai.

Televizija gali išugdyti tik tą kuris ir dirbti gali tik televizijoje, nes jam išėjus iš ekrano jį visi pamiršta.

Kinas

Filmavimo aikštelėje darbas vyksta lėtai. Pirmą kartą atsidūrus aikštelėje galvoji išvis ar kas nors vyksta. Daug laiko trunka kol pastato, sureguliuoja, prisitaiko kamerą, kol nustato ryškumą ir judėjimą, kol suderina šviesas. Kinas tai didžiulis kompozicinis darbas. Tai lėtai kuriamas menas. Ekrane svarbu ir turi reikšmę kiekvienas šešėlis, atspindys, tai finale kuria nuotaiką, emocijas.

Muzika filmui

Kine muzika tik sudėtinė dalelė mozaikos. Tai ne dominuojantis dalykas, ji kuria tik atmosferą, nuotaiką, papildo jį. Muzika filmui tai kitas kūrybos principas. Čia kiti ieškojimai ir kartais garsas reikalingas netgi ne muzikinis. Kartais reikia garso kuris tik pastiprina emociją.

Kaip gimsta meno kūrinys

Bet kokia kūryba, tai pasaulio stebėjimas. Kiekvienas stebime, kiekvienas žmogus keliauja, bendrauja, kažkas kažkur vyksta, susitinka, keičiasi. Yra įspūdžiai, kuriuos gauname iš gyvenimo, sukaupiame. Kūryba tai ir yra įspūdžiai, kuriuos gavai per gyvenimą ir paskui juos per savo matymo prizmę atspindi. Arba kuri kitą pasaulį tokį kokio pasigendi čia. Taigi kūryba tai atspindys šio šalia esančio pasaulio arba kūrimas kito, kurio pasigendi.

Kaip rasti savo gyvenimo kelią

Reikia užsiimti veikla, kuri tau teikia džiaugsmą, net jeigu ir nesiseka. Džiaugsmą teikia tai kas yra tavo pašaukimas. Džiaugsmą teikia tai, kad realizuoji save. Kai realizuoji save, kai savo savybėms gali duoti darbo tai teikia džiaugsmą, laimę. O nesėkmė reikškia tik tai, kad dar turi ką tobulinti. Ne visada iš karto gali atspėti ką nori daryti savo gyvenima. Kartais turi sužinoti kas nesi, kad sužinotum kas esi. Kai ateina momentas kai supranti ir sužinai ką nori gyvenime daryti ir tie, kurie išdrįsta daryti tai – jie laimingi. Jeigu neišdrįsti, paskaičiuoji,kad gal neapsimoka, užsiėmimas neatneš pelno, neprestižas, tuomet nerealizuotos savybės liūdi ir žmogui blogai. Realizuotos savybės mūsų džiaugsmo šaltinis.

Patarimai jaunimui

Bendro patarimo visiems duoti neįmanoma. Žmonės dažniausiai laukia kol kažkas kitas išspręs jų problemas, bet tavo gyvenimas nepajudės į priekį tol kol tu pats nepadarysi žingsnio, kol savo gyvenimo nepaimsi į savo rankas. Labiausiai žmonėms trūksta iniciatyvos, reikia imti iniciatyvą į savo rankas ir kažką pradėti daryti su savo gyvenimu, nebelaukti kol atsiras idealios sąlygos ar kažkas kitas jas sudarys.

Posakiai

Man muzika tai ryšio būdas, kuris suprantamas visiems nepriklausomai kokia kalba kas kalba.

Žmogus turintis daugiau žinių turi daugiau pasirinkimų.

Kiekvienas laisvas suprasti, taip kaip jam duota suprasti.

Aš turiu palaikyti savo vaikų siekius, negaliu primetinėti savo norų.

Realizuotos savybės – mūsų džiaugsmo šaltinis.