Susitikimai Algimantas Puipa 2010-11-17

Algimantas Puipa – vienas žymiausių Lietuvos kino režisierių, dažniausiai kuriantis pagal šiuolaikinę lietuvių literatūrą, gavęs daugybę apdovanojimų respublikiniuose ir tarptautiniuose kino festivaliuose ir konkursuose.

Gimė 1951 m. birželio 14 d., Antalieptėje. Besimokindamas mokykloje Algimantas Puipa mokykloje lankė įvairius būrelius, tarp jų – foto būrelį, kuriame ir užsikrėtė kinu. 1974m. baigė Sąjunginį valstybinį kinematografijos institutą. Pirmasis režisūrinis A.Puipos darbas buvo filmas „Kelio ženklai“. 1975 m. kartu su Stasiu Motiejūnu jis sukūrė savo pirmąjį vaidybinį filmą Lietuvos kino studijai, kuris vadinosi „Atpildo diena“.

 

Apie literatūrinių kūrinių ekranizaciją

Režisieriaus profesija yra labai sunki. Visuomet esi kūrybiniame procese. Filmas neprasideda ir nesibaigia filmavimo aikštelėje. Filmas prasideda apmąstymuose ir temos ieškojime. Filmuoti pagal literatūrinius kūrinius yra lengvesnė misija, bet atsakomybė daug didesnė. Literatūra pati savaime jau kūrinys, kurį perdirbi ar panaudoji jo temą. Žiūrovas yra ir skaitytojas, kuris lygina kūrėjo sapnus arba vizijas, perskaičius knygą, su savo sapnais. Yra knygų, kurių negalima ekranizuoti ir tai „Dievų miškas“. Šioje knygoje per daug asmeniška ir skausminga paties Balio Sruogos patirtis, kad ją būtų galima tinkamai perteikti. Po filmo pastatymo buvo įvairių nuomonių: vieni dėkojo, kiti kritikavo. Kartais pagalvoju, kad ši ekranizacija gal buvo klaida. Ekranizuoti populiarias knygas yra didžiulė rizika. Bet tai buvo mano sapnas. Filmus aš vadinu sapnais. Žiūrovas tamsioje salėje žiūrėdamas filmą sapnuoja tavo sapną ir arba priima jį, arba ne. Dabar, praėjus keletui metų, gal būt, neberizikuočiau tokios knygos ekranizuoti.

Perskaičiau Jurgos Ivanauskaitės romanus „Ragana ir lietus“, „Placebas“, „Sapnų Nublokšti“ ir jai dalyvaujant , su jos pagalba ekranizavome. Po to liko nuosėdos, kad gal ne viską pasakiau filme „Nuodėmės užkalbėjimas“. Atrodo, susipažįsti su autoriumi ir galėtum dar kažko naujo atrasti jo kūryboje. Statant filmą kūrybiniame procese buvo visko, tačiau po pristatymo rašytojos gražūs žodžiai apie filmą paskatino tolesnei jos kūrinių ekranizacijai.

Apie kūrybą

Visų pirma reikia mokytis. Geriausia pradžia – per įvairius kino mėgėjų būrelius, o vėliau toliau studijuoti, gal ir užsienyje. Reikia sužinoti, išmokti kino kūrimo principus ir gramatiką. Bet, netgi įgyti profesijos pagrindai dar neduoda teisės vadintis tikru režisieriumi. Menininko kelias nelengvas ir nepaprastas. Tik keletas mokslus baigusių studentų lieka kino režisieriais. Kiti nueina į reklamos, televizijos ar kitą verslą. Kinas užkrečianti ir magiška misija. Daugeliu atvejų filmas gimsta prie montažinio stalo. Vieną filmą sugalvoji, antrą filmą nufilmuoji, o trečią sumontuoji. Aš visada gerbiu ir palaikau jauno žmogaus pomėgį filmuoti ar vaidinti, bet ne visada tai turi tapti profesija.

Apie stojamuosius egzaminus

Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje egzaminai vyksta liepos mėn. pirmomis dienomis. Yra trys turai. Į pirmą turą patenkama atsiuntus rašto darbą pagal Lietuvos muzikos ir teatro akademijos interneto puslapyje paskelbtą užduotį. Tai savo idėjos ar literatūrinio kūrinio režisūrinė eksplikacija. Manau, kad turiu išsklaidyti jūsų abejones. Turiu jus arba paskatinti, padrąsinti studijuoti ir tapti kino specialistais, arba nuvilti ir leisti suprasti, kad tai ne jūsų kelias. Kiekvienais metais akademijoje jau nuo vasario mėn. vyksta konsultacijos, kurios padeda suprasti ko reikia egzaminams.

Stojantiesiems į režisūrą dažnai užduodamas klausimas – „Ką tu nori papasakoti pasauliui, kuo tu esi toks išskirtinis, kad atvyksti studijuoti šią profesiją“. Kinas – tai mąstymas vaizdais ir per stojamuosius egzaminus tam skiriama daugiausiai dėmesio.

Vienas iš būdų pasitikrinti save ar tinkate kuriai nors kino profesijai – lankyti atitinkamas studijas, būrelius ir bandyti kurti. Aš labai vertinu pirmuosius studentų darbus, kol jie dar nežino visos kino kūrimo technikos. Iš nežinojimo jie sugalvoja daug naujų, įdomių, net stebuklingų dalykų: ar tai kadro kompozicijoje, ar tai montaže, ar tai istorijos pasakojime. Kartais per nežinojimą vyksta atradimai. Jeigu nuoširdžiai svajojate apie režisieriaus profesiją, reikia žiūrėti filmus, ypatingai rekomenduoju skandinaviškus, nes jie labai saviti ir įdomūs.

Filmus reikia skirstyti į tuos kurie skirti pramogai ir tuos, kuriuose gali matyti, kaip pasakojama istorija, kaip filmuojamas aktorius, kaip aktorius vaidina. Sakoma, kad negalima studento išmokyti kurti filmo, kūrėjas gimsta pats iš savęs. Galima išmokyti suklijuoti du kadrus, aikštelėje kurti mizansceną, susigaudyti darbo su aktoriais specifikoje, konstruoti siužetą, tai yra išmokyti šio amato, o kūrėju kiekvienas tampame pats. Iš studento padaryti kūrėją menininką gali tik pats studentas.

Kartais jauni žmonės galvoja, kad geriau studijuoti užsienyje. Toks kelias yra. Žmonės studijuoja ir užsienyje, bet dažniausiai jie įstoja į koledžus, ne į aukštąsias mokyklas. Koledžuose ruošia specializuotus režisierius: garso, montažo, antruosius režisierius. Patarčiau studijuoti Lietuvoje. Jau nuo antro kurso studentams galime pasiūlyti, nes turime daug sutarčių su įvairiomis Europos kino mokyklomis, važiuoti pusmečiui ar keliems mėnesiams į Portugaliją, Ispaniją, Suomiją, Bulgariją, kuri turi ypatingai gerą kino technikos mokyklą, ir kitur. Šiuo metu mūsų akademijoje dėsto jauni, talentingi ir jau žinomi režisieriai.

Aktorystė

Aktorius tai talentingas žmogus įvairiais aspektais. Jis turi būti vizualiai patrauklus, nes kinas, skirtingai nuo teatro, eksploatuoja jo talentą ir fizinius duomenis. Aktoriui reikalinga gera orientacija, intuicija. Kine filmuojama trumpais epizodais, mažais gabaliukais, todėl iš aktoriaus reikalaujamas maksimumas visų sugebėjimų čia ir tą pačią sekundę. Sugebėjimas improvizuoti, humoro jausmas ir kitos savybės patikrinamos įsižiūrint į žmogų, stebint jį. Aš pats labai ilgai pratinuosi prie aktoriaus, kurį numatau pakviesti filmuotis. Pasiimu jo nuotrauką, laikau ją darbo kabinete, ilgai žiūriu į ją ir tik tada kviečiuosi pirmam pokalbiui, pirmam susitikimui.

Labai daug metų dirbu su aktorium Kostu Smoriginu, Jūrate Onaityte, Vidu Petkevičium, Daiva Stubraite ir kitais. Kiekvienam filme stengiuosi atrasti naujų aktorių.