„Stumbro” muziejuje Lietuvos istorija

Ruošdami dokumentinį filmą apie pirmąjį lietuvių kalbininką profesionalą Kazimierą Būgą, filmavome ir K. Būgos vardo gatvėje Kauno Naujamiestyje. Šios gatvės istorija prasidėjo XIX a. viduryje, kartu su Lietuvoje kilusiu tautiniu judėjimu, kuris davė pradžią savos, autentiškos kultūros gimimui.  Daug apie šią teritoriją, jos pastatus ir net Lietuvos istoriją sužinojome užsukę į „Stumbro” gamyklos muziejų.

Kauno MTKC multimedijos žurnalistikos studijos mokiniams Stumbro muziejaus vadovė Vidmantė Mickevičienė pasakojo, kad  “tai gamykla, kurios istorija, kultūra ir tradicijos siekia XIX a. pabaigą, kuomet valstybė turėjo degtinės gamybos monopolį”.

Pastato istorija turtinga.

Kaunas buvo pagrindinis gubernijos centras, todėl jame įkurta pirmoji stipriųjų alkoholinių gėrimų gamykla. Pats „Stumbro“ įkūrimas siejamas su 1894 m. carinės Rusijos priimtu Valstybinio degtinės monopolio įstatymu. Gamykla pastatyta 1906 m. ir iki pat 1914 m. buvo nuolat modernizuojama bei plečiama.

Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui ir žlugus Rusijos imperinei valdžiai, Kauną užėmė vokiečiai. Siekdami kuo labiau nuskurdinti šalį ir visą imperiją, vokiečiai beveik sugriovė „Stumbro“ gamyklą. Ji vokiečių valdymo laikotarpiu veikė tik dalinai, o pagrindiniame gamyklos korpuse vokiečiai įrengė pirtį.

Pasibaigus Pirmajam pasauliniam karui „Stumbro“ gamykloje buvo laikomas Lietuvos valstybės spirito rezervas (2 cisternos po 12 000 kibirų), kitose dviejose cisternose Kauno miesto elektros stotis laikė naftą (žibalą), o viename iš pastatų veikė net makaronų fabrikas. Gamyklos sandėlis priklausė karinei intendantūrai.

Tarpukario Lietuvoje „Stumbras“ buvo aktyviai atnaujinamas: pirkta naujausios technikos, remontuojami pastatai. Tai buvo svarbus ekonominis vienetas, teikęs stambius užsakymus stiklo fabrikams, dailidėms, spaustuvėms. Jos veikla rūpintasi aukščiausiu lygiu – svarstyta net Ministrų kabineto posėdžiuose.

Antrojo pasaulinio karo metu pastatai išliko nesugriauti, tačiau traukdamiesi vokiečiai išsivežė rektifikacijos įrenginius, todėl teko iš naujo komplektuoti techniką.

Muziejuje radome Mykolo Velykio, kuris tarpukariu buvo gamyklos bendraturtis, kabinetą su to meto autentiškais baldais. Mykolas Velykis Lietuvos nepriklausomybės kovų dalyvis, Pirmojo ir Antrojo nepriklausomos Lietuvos ministrų kabineto krašto apsaugos ministras, šalies kariuomenės kūrėjas, verslininkas, pasižymėjęs plačiu veiklos ir interesų ratu. 

Atgavus Lietuvai Nepriklausomybę, gamykla pradėjo veikti kaip valstybinė akcinė bendrovė, o 2003 m. ją privatizavo koncernas MG BALTIC.

Prie „Stumbro“ gamyklos kamino –ankstesniais laikais vykdavo fotografuotis ir patys kauniečiai, ir miesto svečiai, mat tai buvo aukščiausias pastatas Kaune.

Su „Stumbro“ muziejaus vadove Vidmante Mickevičiene kalbėjosi Vesta Kubiliūtė ir Goda Čeponytė

 

 

Parašykite komentarą