Secesijos mada

http://vimeo.com/77399178    Mados pasaulis skrieja beprotišku greičiu, vieną dieną aukštindamas mini sijonėlius, kitą – šluojančius žemę. Mados ateina ir praeina. Individualumo ir išskirtinumo troškulys varomoji mados ašis. Vilniaus Taikomosios dailės muziejuje veikiančioje parodoje “Secesijos mada” išgirdome, kad kova už moterų teises XIX-XX amžiaus sandūroje taip pat buvo glaudžiai susijusi su moteriško kostiumo pokyčiais.

Secesija (vok. Sezession – atsiskyrimas). Būtent to – atsiskyrimo, atsiribojimo nuo stilių eklektikos, istorizmo postulatų, sustabarėjusių akademizmo formų – ir siekė vos į XX šimtmetį įžengusi nauja menininkų karta.

Per šimtas rafinuočiausių suknelių ir dar daugiau vintažinių (išlaikytų) aksesuarų – toks vaizdas pasitiko ir mus parodoje “Secesijos mada”. Už mados istorijos parodą turime būti dėkingi plačiai pasaulyje žinomam mados istorikui, teatro dailininkui bei kolekcininkui Aleksandrui Vasiljevui .

Secesijos laikotarpiu moterys vadavosi iš korsetų, kurie visiškai deformuodavo moters vidaus organus. Polis Puarė, susiaurinęs sukneles ir pakėlęs jų liemens liniją, pakeitė moterų drabužių siluetą bei pačią madą.

Dviejų amžių sandūroje akivaizdžiai matomas spalvų gamos kitimas. Nuo pastelinių spalvų, XX amžiaus pradžioje prieita prie ryškių žalių, violetinių, raudonų, geltonų tonų ir pustonių.

Dauguma parodoje ekspanuojamų suknelių yra rankų darbo kūriniai, sukurtos modeliuotojų, siuvėjų ir siuvinėtojų garsiuose Europos madų namuose – „Worth“, „Doucet“, „Paquin“, „Cheruit“, „Rouff“, „Poiret“, „Babani“, „Fortuny“ –.

Parodoje matome demonstruojamus patvarius šimtmečio senumo audinius, nėrinius, drabužių kirpimą, siuvinėjimus, aplikacijas bei daugybę nuostabių moterų ir vyrų mados priedų – aksesuarų: batelių, rankinukų, skrybėlaičių, sagčių, smeigtukų, smeigių, pokylių užrašų knygelių, kvepalų flakonų, vėduoklių – ir daug kitų per šimtą metų užmirštų daikčiukų, puošusių gyvenimą, džiuginusių akį bei liudijusių secesijos darytą įtaką visam jos meto daiktų pasauliui.

Svarbiausias sraigtas, sukantis mados tendencijų ir industrijos ratą, yra ne kas kita, o mūsų įgeidžiai bei poreikiai. Mada ateina ir praeina. Džiugu, kad atsiranda žmonių, kurie šiuo kūrinius vertina ir išsaugo kaip meną ir mes galime iš naujo atrasti, prisitaikyti šiandien.