Giedrė Beinoriūtė

http://vimeo.com/32435994   Kadro kino meno akademija: studijos svečias – režisierė Giedrė Beinoriūtė
TV interviu paruošė Eimantė Tarasevičiūtė.

Aktorius renkamas tam tikram vaidmeniui.
Jeigu jus pakvietė į kastingą, bet po to nepakvietė filmuotis, tai nereiškia, kad esate prastas aktorius, netinkant jokiam vaidmeniui. Reiškia netinkate konkrečiam vaidmeniui tame filme.

Skirtingi režisieriai skirtingai renka aktorius, bet pagrindiniai principai tie patys.
Režisierius pirmiausiai žiūri kaip aktorius atrodo kine,  t.y. ar jis susikaustęs prieš kamerą, ar įdomu žiūrėti į jį kadre, ar fotogeniškas. Tai subjektyvus požiūris, nes vienam gražu viena, kitam kita. Renkant aktorius filmui režisierius žiūri ar jie tiks vieni su kitais, nes dažniausiai vaidina ne po vieną. Jeigu tai šeima ar tiks prie tėčio, mamos ir panašiai. Rinkdamas aktorių grupę savo filmui režisierius įsivaizduoja kaip jie turėtų atrodyti, nors kartais pamačius žmogų vizija pasikeičia.

Užduotys, kurios gali būti kastingo metu:
– Prisistatyti: pasakyti vardą, pavardę ir šiek tiek papasakoti apie save.
Tuo metu žiūrima, kaip aktorius atlieka užduotį, koks balsas,  ar atsipalaiduoja, ar ramus ir panašiai.
Geriau nieko nevaidinti, kad pamatytų koks esate iš tikrųjų, nes vis vien vėliau viskas atsiskleidžia.
– Gali paprašyti padainuoti.
Tai nepaprasta, nes ne visi dainuoja. Šioje užduotyje atsiskleidžia, koks aktorius yra arba koks gali būti.
– Atlikti užduotis iš filmo, atlikti kažkokią sudėtingesnę sceną.
Į aktorius, dažnai, įdomiau žiūrėti kai jie tyli.

Aktorius turi mokėti pasakyti svetimą tekstą kaip savo arba pasakyti jį naujai, kad atrodytų kaip ką tik sugalvotą tekstas. Tai sunku ir profesionaliems aktoriams, nes juk daug kartų repetuoja, o pasakyti turi taip, kad atrodytų naujiena.

Kartais režisieriai aktoriams užduoda spręsti matematines lygtis ir filmuoja. Kadre atrodo lyg tai filosofines problemas apmąstytų.

Prieš filmo filmavimą režisieriai daro repeticijas.
Repeticijose režisierius susipažįsta su aktoriais, išsidėlioja mizanscenas, repetuoja dialogus. Aktoriai išmoksta tekstą. Tuo metu filmuojama paprasta kamera. Režisierius žiūri, kaip atrodys kadras, pasitikrina dialogus ir improvizacijas. Repeticijų metu atsiranda pakeitimų,  pasiūlymų. Taip praturtėja filmas.

Prieš filmuojant scenas režisierius turi papasakoti aktoriams, kokia prieš tai buvo scena, aptarti ir išaiškinti kokie tikslai būsimos scenos, kur ir kaip stovėti, kokie santykiai tarp personažų, kokie jų charakteriai, nes aktorius turi ne tik tekstą pasakyti, bet visu kūnu, išraiška parodyti, papildyti tekstą. Dažnai būna, kad tenka vaidinti ne tą ką sakai. Pvz. aktorius sako „Šalta“, nors iš tikro nešalta, tik reikia sukelti kito personažo reakciją. Tai įdomu.

Filmuojant susiduriama su netikėtom aplinkybėm, netgi tokiomis, kad oras neatitinka lūkesčių. Tikiesi, kad rugsėjis bus šiltas, o yra šalta. Tuomet prireikia asistentų pagalbos, kad būdami už kadro, padėtų aktoriams sukurti nuotaiką.

Režisierius turi mokėti įtikinti, išaiškinti aktoriui, kad būtinai reikia suvaidinti tam tikrą sceną, kurios jis gal ir nenorėtų. Pvz. apsirengti kažkokius drabužius, meiliai bendrauti su nepatinkančiu kitu aktorium ar atlikti kažkokį veiksmą.

Lietuvos teatro ir televizijos režisierė Giedrė Beinoriūtė. Apdovanojimai ir nominacijos.
• 2003 m. Tarptautiniame kino festivalyje „International Audiovisual Festival Baku“ (Azerbaidžanas)‏, už filmą „Troleibusų miestas“.
• 2005 m. Nominuotas geriausio trumpametražio Europos filmo „Les Lutins“ apdovanojimui (Paryžius, Prancūzija) ‏filmas „Egzistencija“].
• 2005 m. Apdovanota Lietuvos kinematografininkų sąjungos premija „Už atskleistą kino poveikį žmonių gyvenimui filme „Vulkanovka. Po didžiojo kino“.
• 2006 m. Garbės diplomas „Honorable mention“ tarptautiniame kino festivalyje „Curtas Vila do Conde“ (Portugalija) ir II-uoju diplomu NVS ir Baltijos šalių kino festivalyje „Киношок“ (Anapa, Rusija) už filmas „Vulkanovka. Po didžiojo kino“.
• 2006 m. Lietuvos Respublikos Kultūros ministerijos profesionaliojo meno debiuto premija už filmus „Egzistencija“ ir „Vulkanovka. Po Didžiojo kino“.
• 2007 m. Tarptautiniame kino festivalyjefilmui „СТУПЕНИ“ Kijeve (Ukraina), kategorijoje „Žmogaus teisės“ skirta I-oji vieta už filmą „Gyveno senelis ir bobutė“.
• 2007 m. Apdovanota Lietuvos kinematografininkų sąjungos premija „Už autentišką santykį su tikrove“ dokumentinių filmų kategorijoje.
• 2009 m. pelnė Sidabrinės gervės apdovanojimą už filmą “Balkonas”.