Kazimieras Būga mūsų istorijoje

Kauno MTKC multimedijos žurnalistikos studijos mokiniai dalyvaudami filmų konkurse  „Gatvės ir asmenybės“ rinko medžiagą ir ruošė filmą apie kazimierą Būga ir jo vardu pavadintą gatvę Kaune.

Kazimieras Būga – žymiausias lietuvių kalbos tyrinėtojas. Jis pirmasis profesionalus lietuvių kalbotyrininkas Kazimieras Būga.

„Žodžiai Būgą užbūrė nuo pat mažų dienų. Jis jau gimė kalbininku. Būga buvo kalbininkas, dar nežinodamas, kad yra toks kalbotyros mokslas“ (A. Sabaliauskas).

Jis gimė Zarasų rajone, Dusetų seniūnijoje, Pažiegės vienkiemyje. Manoma, kad jo seneliai čia apsigyveno slėpdamiesi po 1831 m. sukilimo. Kazimiero Būgos tėvas buvo apsišvietęs ūkininkas. Kad išleistų į kunigus, tėvas skolinosi pinigų. Deja, Kazimieras nepateisino lūkesčių, atsisakė kunigystės. Jį domino tik žodžiai, jų kilmė, tarmės, baltų mitologija. Už sausų Kazimiero Būgos biografijos faktų slypi kasdienė alkano buitis ir genijaus talentas.

Pavyzdžiui, Kazimierui Būgai esame dėkingi už Lietuvos kunigaikščių vardų lietuviškas formas. Jis apgynė ir priesagą – ūnas, kuri buvo laikoma svetima bei daugelį šiandien mums įprastų žodžių, kuriuos norėta išbraukti kaip svetimybes.  Būgai esame dėkingi ir už išgelbėtą pasisveikinimą “Labų dienų”.

Atkūrus Lietuvos valstybę, jis pakviestas dėstyti į Lietuvos universitetą Kaune. Ant Būgos pečių atgulė visos valstybės kalbos mokslo rūpesčiai ir didysis sumanymas – parašyti lietuvių kalbos žodyną. Sizifiškas darbas liko nebaigtas. 1924 m. išleido pirmąjį „Lietuvių kalbos žodyno“ sąsiuvinį, antrasis jo parengtas sąsiuvinis išėjo po K. Būgos mirties. K. Būga buvo sukaupęs apie 617 000 lapelių žodyno kartoteką.

  1. Būga tyrinėjo lietuvių kalbos kirčiavimą, įvairių garsų atsiradimo kelius, istorinę jų raidą. Jis išaiškino daugelio lietuviškų žodžių kilmę, yra paskelbęs labai daug etimologijų (žodžių kilmės aiškinimų), nušvietęs mūsų kalbos skolinių kilmę, lietuviškų asmenvardžių darybą. Kalbininkas atstatė tikrąsias lietuviškas didžiųjų mūsų kunigaikščių vardų formas. Daug K. Būga yra davęs ir lietuvių kalbos fonetinės struktūros, gramatinės sandaros, kirčiavimo studijoms.