Balys Sruoga visada Kaune

 „Ko ko, bet kvailių visur yra daugiau, negu reikia. Kiekviena tauta jų turi ir sau, ir eksportui pakankamai, lygiai kaip kiekviena tauta turi nuosavus latrus ir šventuosius“ – Balys Sruoga.

 1956 m. Žaliakalnio Ramioji gatvė pavadinta Balio Sruogos vardu. Šioje gatvėje rašytojas Balys Sruoga 1938 m. pasistatė namą.  1936m. jį suprojektavo architektas Vladimiras Zubovas. Įdomu, jog namas pirmiausiai buvo pastatytas Žemaitijoje, V. Sruogienės tėvo Kazimiero Daugirdo valdoje. Tačiau išardyto namo dalys geležinkeliu atgabentos į Kauną ir jis suręstas iš naujo. 1938 m. namo statyba buvo baigta ir Sruogų šeima įsikėlė čia gyventi. Jaukiame, žaliuojančio sodo apsuptame name, nuolat lankydavosi Sruogų draugai, kolegos – teatralai, dalininkai, dėstytojai. Šiame name Balys Sruoga su šeima gyveno labai neilgai, tik dvejus metus –­­ 1938–1940-aisiais. Šiuo metu čia Maironio lietuvių literatūros muziejaus padalinys skirtas supažindinti su B. Sruogos biografija, kūryba, memorialiniais kambariais.

Balys Sruoga – poetas, prozininkas, dramaturgas, teatrologas, literatūros ir tautosakos tyrinėtojas, palikęs ryškų pėdsaką daugelyje mūsų literatūros ir kultūros sričių, jo literatūrinis palikimas stebina ir įvairove, ir menine skvarbą.

Po studijų Miunchene, kur apsigynė ir daktaro disertaciją, Balys Sruoga profesoriavo Vytauto Didžiojo universitete (VDU) , buvo bene aktyviausias lietuvių tautinio teatro ugdytojas, kritikas, rašė įvairius kūrinius, didžiausią savo talento dalį skirdamas dramaturgijai. Rašė straipsnius literatūros, meno temomis, vertė užsienio autorių kūrybą. Į lietuvių dramos lobyną įėjo jo pjesės „Milžino paunksmė“ (1932 m.), „Baisioji naktis“ (1935 m.), „Kazimieras Sapiega“ (1938–1941 m.), „Apyaušrio dalia“ (1945 m.), kuriuose vaizduojami autentiški Lietuvos istoriniai įvykiai ir politiniai veikėjai. Istorijos šaltiniais grindžiami pagrindiniai konfliktai, aplinkos, papročių ir elgsenos koloritas, žinojimo ribos, kuriose gyvena to ar kito laikotarpio žmonės.

Antrojo pasaulinio karo metais, Vokietijai užpuolus Sovietų Sąjungą ir okupavus Lietuvą, 1943 m. B. Sruoga buvo išvežtas į Štuthofo koncentracijos stovyklą. Garsioji B. Sruogos atsiminimų apie Štuthofo koncentracijos stovyklą knyga „Dievų miškas“ buvo parašyta per tris mėnesius, besigydant Birštono sanatorijoje. Rašytoją išgarsinusi knyga, buvo išleista praėjus dešimčiai metų po jo mirties. 2005 m. Lietuvoje buvo parodytas pagal šį B.Sruogos romaną sukurtas kino filmas tuo pačiu pavadinimu – „Dievų miškas“.